D.U.K





Informacija atnaujinta 2024-08-02



Ar galiu gauti sąskaitas į elektroninį paštą?

Vartotojas norėdamas gauti UAB „Molėtų šiluma“ ir kitų, komunalines paslaugas teikiančių, įmonių sąskaitas į elektroninį paštą, tiesiog turėtų nusiųsti prašymą el. pašto adresu kac@moletusvara.lt arba paskambinti telefonu 8 383 51105, arba atvykti į Vieningą klientų aptarnavimo centrą - Statybininkų g. 8, Molėtai, UAB „Molėtų švara“.

Savitarnos portale sąskaitos nieko nekainuoja
UAB „Molėtų šiluma“ siūlo ir kitą būdą, kaip atsisakyti popierinių sąskaitų už šilumą, karštą vandenį ir kitas komunalines paslaugas. Tiesiog visi vartotojai, gaunantys sąskaitas, gali prisijungti prie Vieningo klientų aptarnavimo centro savitarnos portalo https://savitarnamoletai.mokesta.lt ir naudotis šio portalo paslaugomis: gauti jame  sąskaitas, matyti sąskaitų istoriją, deklaruoti skaitiklių rodmenis, peržiūrėti sukauptą informaciją, sąskaitas apmokėti naudojantis elektronine bankininkyste.

Kur galiu apmokėti Molėtų klientų aptarnavimo centro pateiktas sąskaitas?

Sąskaitą galima apmokėti tiek per Savitarnos portalą https://savitarnamoletai.mokesta.lt/ , tiek per elektroninę bankininkystę (SEB, Swedbank, Luminor), tiek per savitarną, tiek per Perlo ar Maximos terminalus;

Ką daryti, jeigu negavau popierinės sąskaitos?

Pirmiausia patikrinkite pašto dėžutę. Jeigu pašto dėžutė tuščia, prisiminkite, ar buvote prisijungę prie Savitarnos https://savitarnamoletai.mokesta.lt/ ir ar sutikote, kad popierinės sąskaitos Jums nebūtų siunčiamos, o jas visas gautumėte tik internetu? Jeigu taip, prisijunkite prie Savitarnos ir sąskaitas matysite paskyroje. Jeigu norėsite gauti ir popierines sąskaitas, keliaukite į paskyros nustatymus JŪSŲ PASKYRA ir pažymėkite, kad pageidaujate gauti paštu siunčiamas paslaugų teikėjų sąskaitas.

Kur kreiptis, jeigu turiu klausimų dėl atsiųstų sąskaitų?

Visais atvejais, kai turite klausimų dėl sąskaitų pateikimo, informacijos jose, atsiskaitymo ir kt., kreipkitės į Molėtų klientų aptarnavimo centrą Tel.: 8-383-51105 ar el. p.: kac@moletusvara.lt. Esame visada pasiruošę padėti.

Nepavyksta prisijungti prie Savitarnos https://savitarnamoletai.mokesta.lt/ ? Neprisimenu prisijungimo duomenų, ką daryti?

Jeigu nepavyksta prisijungti ar nerandate prisijungimo duomenų, kuriuos siuntėme popierinėje sąskaitoje ar el. paštu, kreipkitės į Molėtų klientų aptarnavimo centrą Tel.: 8-383-51105 ar el. p.: kac@moletusvara.lt. Esame visada pasiruošę padėti.

Kaip žinoti, ar gavau man skirtą sąskaitą, kai ant jos nėra vardo ir pavardės?

Centro siunčiamose sąskaitose pateikiamas tik būsto adresas be vardo ir pavardės. Tokia sąskaita turi tokią pačią juridinę galią kaip ir sąskaitos su pateiktu vardu bei pavarde, tokias sąskaitas apmokėti privaloma kaip ir anksčiau. Jeigu abejojate, ar pateikta sąskaita iš tiesų skirta Jums, patikrinkite mokėtojo kodą. Jeigu jis sutampa su mokėtojo kodu, kuris būdavo nurodytas ant ankstesnių sąskaitų, – sąskaita iš tiesų adresuota Jums. Jeigu kyla klausimų, kreipkitės į Molėtų klientų aptarnavimo centrą Tel.: 8-383-51105 ar el.p.: kac@moletusvara.lt.

Kodėl anksčiau gavau kelias sąskaitas, o dabar tik vieną?

Bendra sąskaita siunčiama Molėtų klientų aptarnavimo centro iniciatyva, kad Jums nereiktų laukti atskirų sąskaitų, siunčiamų skirtingu metu. Šių paslaugų teikėjų sąskaitos siunčiamos ir paštu, ir pateikiamos internete, Savitarnoje https://savitarnamoletai.mokesta.lt/

Ar nepažeidžiamas asmens duomenų apsaugos reglamentas, kai paslaugų teikėjai, klientų aptarnavimo centras keičiasi duomenimis apie mano įmokas?

Vadovaujantis Bendruoju asmens duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) šios bendradarbiaujančios įmonės turi teisę keistis duomenimis, kurie yra būtini kokybiškam paslaugos teikimui užtikrinti. Informacija apie jus perduodama tik ta, kuri tiesiogiai susijusi su paslaugos teikimu, o patys duomenys perduodami imantis visų saugumo priemonių ir prisiimant visą būtiną atsakomybę dėl tyčinio ar netyčinio jų paviešinimo.

Kur kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo?

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin.,  2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576)  34 straipsnyje yra įtvirtinta privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pateikiame šio įstatymo 34 straipsnio turinį.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS
SKUNDŲ IR GINČŲ NAGRINĖJIMAS. ATSAKOMYBĖ.
 
34 straipsnis. Skundų ir ginčų nagrinėjimas
1. Tarnyba nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, taip pat buitinių vartotojų skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos. Nustačius nesąžiningos komercinės veiklos atvejus, energetikos įmonė atsako Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatyta tvarka.
2. Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.
3. Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.
4. Vartotojų ir energetikos įmonių skundai ir ginčai nagrinėjami pagal skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytas tokių skundų ir ginčų nagrinėjimo taisykles, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. Šiose taisyklėse, vadovaujantis šio straipsnio
5–18 dalyse numatytais reikalavimais, nustatomi prašymų išnagrinėti skundą ar išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, taip pat nustatoma detali skundų ir ginčų nagrinėjimo procedūra.
5. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija atsisako priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, jeigu:
1) ji nėra kompetentinga tą skundą ar ginčą nagrinėti;
2) yra įsigaliojęs skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba yra įsigaliojęs skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas, teismo nutartis ar arbitražo sprendimas priimti pareiškėjo (ieškovo) pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį;
3) skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, teismas ar arbitražas jau nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
4) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja, kad ginčą nagrinėtų skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, ir reikalauja laikytis arbitražo susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;
5) asmens vardu prašymą nagrinėti skundą ar ginčą padavė neįgaliotas asmuo.
6. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija nutraukia ginčo ar skundo nagrinėjimą, jeigu paaiškėja šio straipsnio 5 dalies 1 ar 2 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu:
1) pareiškėjas (ieškovas) atsisakė prašymo nagrinėti skundą ar ginčą, o skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija atsisakymą patvirtino;
2) teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
3) šalys sudarė taikos sutartį.
7. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija palieka skundą ar ginčą nenagrinėtą, jeigu paaiškėja šio straipsnio 5 dalies 4 ar 5 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu:
1) skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija nagrinėja skundą ar ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
2) prašyme nagrinėti skundą ar ginčą yra trūkumų ir pareiškėjas (ieškovas) per skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.
8. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija sustabdo skundo ar ginčo nagrinėjimą, jeigu:
1) pasibaigė viena iš ginčo šalių (nagrinėjimas sustabdomas, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos nebuvo perimtos). Jeigu šiuo atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius su pasibaigusia ginčo šalimi, skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija toliau atskirai nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;
2) skundus ir ginčus nagrinėjančioje institucijoje, teisme ar arbitraže nagrinėjamas kitas skundas ar ginčas arba kita byla, kurių neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas stabdomas.
9. Nagrinėjant vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus, ginčo šalys, kiti suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar ginčą, turi teisę susipažinti su skundo ar ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų asmenų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Ginčo šalis visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti skundą ar ginčą ir atsiliepimo tekstu. Skundo ar ginčo šalys, kiti suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar ginčą, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus skundus ir ginčus nagrinėjančiai institucijai, prieštarauti kitos šalies ar kitų suinteresuotų asmenų ir asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant skundą ar ginčą, prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimų dėl skundo ar ginčo nuorašus, apskųsti skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteikiamomis teisėmis. Ginčo šalis, pateikusi prašymą, turi teisę atsisakyti prašymo nagrinėti skundą ar ginčą, o kita šalis – teisę pripažinti šį prašymą. Šalys gali užbaigti skundo ar ginčo nagrinėjimą skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos patvirtinta taikos sutartimi. Skundo ar ginčo šalys ir kiti suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar ginčą, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai.
10. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija skundą ar ginčą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš skundo ar ginčo šalių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad skundas ar ginčas gali būti geriau išnagrinėtas posėdyje žodinio proceso tvarka. Skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija praneša susijusiems asmenims apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą ar ginčą. Skundo ar ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus atvejus, kai skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti fizinio asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti skundą ar ginčą uždarame posėdyje.
11. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie privalėjo būti pateikti anksčiau, teikiant skundą ar prašymą dėl ginčo nagrinėjimo arba skundą ar ginčą nagrinėjančios institucijos nurodymu teikiant paaiškinimus dėl skundo ar ginčo esmės ir faktinių aplinkybių.
12. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija išnagrinėja skundą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo priėmimo arba priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo nagrinėti ginčą priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) skundui ar ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko.
13. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus šio straipsnio 16 dalyje nustatytam terminui. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos, nagrinėjusios skundą ar ginčą, priimtas procedūrinis sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti nuo jo priėmimo dienos.
14. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas dėl skundo ar ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo apsaugos. Skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos patvirtintose skundų ir ginčų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka, kuria skundo ar ginčo šalys ir kiti suinteresuoti asmenys, taip pat asmenys, dalyvavę nagrinėjant skundą ar ginčą, nurodo, kokia informacija, išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims ir skundo pareiškėjui pateikiamas išsamus motyvuotas skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas dėl ginčo ar skundo.
15. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant skundą ar ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti skundo ar ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam skundo ar ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui.
16. Ginčo šalys per 30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės.
17. Įsigaliojęs vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
(toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka.
18. Asmenys, veikiantys energetikos sektoriuje, vadovaudamiesi šio įstatymo ir Lietuvos R

Kokie teisės aktai reglamentuoja šildymo sezono pradžią?

Prasidedant 2013-2014 m. šildymo sezonui ir siekiant išvengti nesklandumų paleidžiant pastatų, prijungtų prie centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, šildymo sistemas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija primena apie žemiau išvardintus teisės aktus, kurie reglamentuoja šilumos tiekėjų, pastatų savininkų ir šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų teises ir pareigas:
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262; Aktuali redakcija nuo 2013-07-16);
• Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254; Aktuali redakcija nuo 2013-07-20);
• Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 20-449, Aktuali redakcija nuo 2012-07-01);
• Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas", patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 (Žin., 2009, Nr. 159-7219);
• Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (Žin., 2010, Nr. 127-6488; Aktuali redakcija nuo 2011-10-30);
• Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės (Žin., 2010, Nr. 43-2084);
• Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (Žin., 2009, Nr. 143-6311);
• Lietuvos higienos norma HN 24 : 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" (Žin., 2003, Nr. 79-3606);
• Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės (Žin., 1999, Nr. 112-3270).

Teisės aktais nustatyta, kad:
• Šildymo sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė už +10° C.
• Šildymo sezono pradžią, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybės institucija, savo pavaldume esančioms įstaigoms.
• Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali pradėti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai pradeda šildymo sezoną pagal savivaldybės nustatytą grafiką.
• Šilumos tiekėjas, suderinęs su savivaldybės institucija, nustato pastatams ar jų grupėms šildymo įjungimo eiliškumą.

Kiekvieno, prijungto prie CŠT sistemos, pastato savininkas, daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ir/ar pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), privalo turėti parengtus, teisės aktuose nustatyta tvarka įformintus ir galiojančius, tokius dokumentus:
• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašas;
• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos veikimo ir avarijų likvidavimo instrukcija;
• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) instrukcija;
• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) darbų žurnalas;
• Šilumos punkto schema;
• Šilumnešio parametrų grafikas;
• Šilumnešio, įskaitant karštą vandenį, parametrų ir atsiskaitomųjų šilumos ir geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenų registravimo žurnalas;
• Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktas. Pastato šilumos įrenginių parengties naujam šildymo sezonui aktą prieš kiekvieno šildymo sezono pradžią turi pasirašyti pastato šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas (eksploatuotojas) kartu su pastato savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Ginčus tarp šio proceso dalyvių sprendžia Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Neatlikus teisės aktuose nustatytų pasiruošimo šildymo sezonui darbų ir neturint pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui akto, vartoti šilumą draudžiama.

Teisės aktų taip pat nustatyta, kad:
• Šilumos tiekėjai užtikrina nenutrūkstamą reikiamo potencialo šilumnešio tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų.
• Pastatų savininkai, daugiabučių namų valdytojai (administratoriai) ir/ar pastatų šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojai užtikrina pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų paleidimą, nuorinimą bei tolygų visų pastato patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą.

Koks šilumos paskirstymo metodas taikomas vartotojams Molėtų miesto gyvenamuosiuose pastatuose?

UAB „ Molėtų šiluma“ informuoja daugiabučių namų butų ir kitų negyvenamų patalpų savininkus - šilumos ir karšto vandens vartotojus, šiuos namus administruojančias, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijas.

                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi: „ Kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas ( išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kaip kitaip pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai  suvartoto šilumos kiekio dalis tenkanti tam šilumos vartotojui“, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2005 gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtino rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Jis taikomas pastatuose su individualiais karšto vandens šilumokaičiais ir kai per ataskaitinį laikotarpį suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato šilumos tinklų įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o butuose suvartotas kiekis nustatomas karšto vandens skaitikliais arba pagal karšto vandens suvartojimo normas.

                      Pateikiame paaiškinimą, kaip vadovaujantis šiuo metodu name sunaudota šiluma paskirstoma vartotojams.

                      Šildymo sezono metu

                      Visas atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu per ataskaitinį laikotarpį užfiksuotas šilumos kiekis ( Q1 ) susideda iš šilumos kiekių sumos: šalto vandens pašildymui suvartotos šilumos kiekio, šilumos kiekio, sunaudoto karšto vandens temperatūrai palaikyti ( cirkuliacijai) bei  šilumos kiekio, skirto bendro naudingojo ploto ir bendro naudojimo patalpų šildymui.

                      Šilumos kiekis, suvartotas šalto vandens pašildymui ( QPKV ), apskaičiuojamas namie         (bute) suvartotą karšto vandens kiekį m3 (pagal karšto vandens skaitiklių butuose rodmenis naudojimo normas) dauginant iš šilumos kiekio, skirto 1 m3 pašildyti. Šiuo metu galiojanti šalto vandens pašildymo norma tiekiant karštą vandenį uždara sistema yra 51 kWh/m3.

                      Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti ( cirkuliacijai) ( QPR)  skaičiuojamas sumuojant normatyvinius šilumos kiekius butui:

1)      kai bute yra du stovai ( karšto vandens ir cirkuliacijos) bei vonios šildytuvas - 160 kWh per mėnesį  butui;

2) kai bute yra du stovai ( karšto vandens ir cirkuliacijos), bet nėra vonios šildytuvo - 80 kWh per mėnesį;

3)      kai karšto vandens cirkuliacijos sistema yra tik namo rūsyje - 10 kWh butui per mėnesį.

                      Šilumos kiekis šildymui ( Q) skaičiuojamas iš įvade šilumos apskaitos prietaisu per ataskaitinį laikotarpį užfiksuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį, suvartotą šalto vandens pašildymui bei cirkuliacijai,  Q═ QP - QPKV - QPR     Gautas šilumos kiekis dalijamas iš namo bendrojo naudingo ploto. Gautą šilumos kiekį 1m2  šildyti dauginant iš kiekvieno buto naudingojo šildomo ploto, gaunamas bute suvartotas šilumos kiekis patalpų šildymui.

                      Nešildymo sezono metu

                      Atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu per ataskaitinį laikotarpį užfiksuotas kiekis (QP) susideda iš šilumos kiekių sumos: šalto vandens pašildymui suvartoto šilumos kiekio ir šilumos kiekio, sunaudoto karšto vandens temperatūros palaikymui ( cirkuliacijai).

                      Šilumos kiekis, suvartotas šalto vandens pašildymui ( QPKV ) , apskaičiuojamas name ( bute) suvartotą karšto vandens kiekį m3  (pagal karšto vandens skaitiklių butuose rodmenis ir pagal karšto vandens naudojimo normas) dauginant iš šilumos kiekio, skirto 1m3 pašildyti. Šiuo metu galiojanti vandens pašildymo norma tiekiant karštą vandenį uždara sistema yra 51 kWh/m3.

                      Šilumos kiekis cirkuliacijai (QPR) apskaičiuojamas iš įvade atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu per ataskaitinį laikotarpį užfiksuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį, suvartotą šalto vandens pašildymui.  QPR ═ QP - QPKV . 

                       Platesnę informaciją apie šilumos paskirstymo metodus galima rasti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos svetainėje adresu: www.regula.lt.